Tapkius…

Būtų malonu apsidrausti nuo nelaimingos meilės :)

Rodyk draugams

“Gyvenimas ironiškas, o mums YPAČ.” - kartą pasakė man vienas žmogus. Megstu filosofuoti ir aiškinti kitų gyvenimus, bandyti padėti kitiems ir net neatrodyti kvailai, bet nesugebu kontroliuoti savo gyvenimo ir savęs. Skubu, bėgu, įrodinėju ir nematau, kad pati sau prieštarauju, kol kas nors neatsuka man veidrodžio. Tokiom akimirkom sustoji ir džiaugiesi, kad turi kažką, kas parodo tau, kad gyvenimas yra nuostabus. Šypsaisi. Kaip mergaitė, pardavinėjanti braškes. Pagaliau supratusi, kad gyvenimas gali būti įdomus, su šypsena kas ryta klausianti savęs, ką gyvenimas man atneš šiandien. Daug kas praeina pro šalį, tik užeina, išeina, kartais pasilieka. Ir nemanykit, kad tie praeiviai nesvarbūs. Kiekviena smulkmena gali priversti nusišypsoti. O kiekviena šypsena už viską pasauly brangesnė. Juk smagu gauti dovanų šokoladą, net jei kątik tokį pat suvalgei. Kiekviena pačią blogiausią dieną atsiras kažkas gero, jei tik leisi tam atsirasti. Nežinau kodėl, bet visada yra lengviau pasakyti ‘Ne’, tai suaugėliškas ženklas. Baimės. Nepasitikėjimo. Jeigu jau esi suaugęs, tai ar neverta pagalvot apie dažniau sakomą ‘Taip’ ir paprastumą? Juk lengviau, kai su tavim šneka žmogus maloniai besišypsantis. Nusišypsokit braškes pardavinėjančiai mergaitei.

O aš einu ieškot veidrodžio.

Rodyk draugams

Sėdėjau ant grindų ir bandžiau sudėlioti mintis į vietas. Kaip kokias kątik išdžiūvusias išskalbtas kojines, surūšiuoti tvarkingai. Sustabdytos laimingos akimirkos nuotraukose nedavė ramybės. Aš užmerktom akim kaip įmanoma labiau saugau tave. O gal baimę, kad tai, ką turim išblės, nes visgi nutinka taip kartais, kad viena kojinė ima ir tiesiog pasimeta.

Rodyk draugams

Viena iš tų dienų, kai kalendorius sako, kad pavasaris, bet Daniškas vėjas seka klaikias rudeniškas pasakas. Viskas taip pilka šiandien..ir aš žinau. Jei ir tu mane įskaudinsi, nebegalėsiu pasitikėti niekuo. Šiandien keistai niekaip negalėjau negalvoti apie tave. Liūdna kažko. Ar galvoji apie mane? Kur tu? Ka veiki?.. Neramu. Pasiilgau. Šiandien ir prisiminimai nešildo. Girdi? Tavo mintys kažkur kitur… Ne čia. Nejaučiu. Ne šiandien. Ne… Ilgiuosi lengvų ir nerūpestingų vasar-vėjiškų pasakų… Tavo. Pasakų. Ilgiuosi Tavęs.

Rodyk draugams

…Tu taip niekad ir nesužinojai, kad mano mėgstamiausios gėlės - tulpės…

Rodyk draugams

Tik pažvelk į save… Beveik prieš pusę metų ėjau pro tave, o tu buvai žalias žalias… Ko gero geriausias dalykas šiame mieste. Dabar po pusės metų žiūriu į tave… Stoviu prieš tave. Pravažiuoja geltonas autobusas. Mano gatvė. Niekada jos nepamiršiu. Niekad nepamiršiu, kai pirmą karta ėjau čia. Pasimetus, nežinia kur. Ėjau laimės ieškot. Ir tik dabar, kai žvelgiu į tave apsnigtą, baltutėlį, truputį paskendusį rūke, sakau: Aš ją radau. Ne tokią, kokią tikėjausi, ar svajojau, bet… Kiek galima skūstis, aš laiminga. Net ir viena.

Rodyk draugams

Kad ir kaip besistengčiau, kad ir kaip norėčiau, negaliu pamilti savęs. Nemyliu.

Rodyk draugams

Mano dienoraštis toks be proto sunkus nuo jame sukaupto liūdesio…

Rodyk draugams

Koks beprasmiškas laiko švaistymas. Miegas. Pabundi ryte. Ir ko nežinai. Švaistai savo laiką į vieną ir į kitą pusę, nors tai viskas ką turi. Rašai dienoraštį, stovi parduotuvės eilėj, vis lauki lauki ir lauki, kas nutiks. Nei pats nesupranti ko. Apsidairai. Kartais šypsaisi. Nebeskubi, nebeturi kur. Pavargau. Gyventi pavargau. Norėčiau gyventi kiekvieną dieną lyg ji būtų paskutinė, bet negaliu… Ar nemoku, nei nežinau. Todėl švaistau laiką. Svajoju. O kai suprantu, kad viską šiame gyvenime turi pasiimti pats, nes tavo gyvenimas visada bus bent kažkiek sunkesnis nei kažkam kitam, kartu ir lengvesnis, bet kai visa tai supranti, būna per vėlu. Ir vėl… Verki. Delsi. Ir nežinai ko. Sustoji. Nes nebenori žengti toliau. Nes nebėra dėl ko. Kažkada gailėsiuos. Tikrai.

Rodyk draugams

AŠ nenusipirkau šiandien mandarinų 2 kilogramai už 24 kronas. Neužtrenkiau savo kambario raktų dukart. Nesutikau nieko, kas pakeistų mano gyvenimą. Gerai. Nemėgstu permainų. Einant namo, po visai sėkmingos dienos, krentant didelėms snaigėms, klausant ‘Why did you mess with forever’, bent kelioms minutėms gyvenimas tampa tobulu. Truputį mėgaujiesi vienatve. Bet kita vertus… Baisiai liūdna, kai tau nėra nuotaikos ar skauda koją, ir nėra nieko, kas nubėgtų nupirkti šokolado ar mandarinų…

21:04 keistas padaras guli lovoje susivyniojęs į pūkuotą rožinį chalatą. Pliušinis zuikis jau trys dienos guli ant grindų po kėde nejudinamas. Pakelčiau, bet dabar aš mieliau pasišneku su savo angelėliais, kurie tvarkingai sustatyti ant lentynėlės. Nors gaila, kad jie niekada neatsako man į klausimą: ‘Ar nenorėtumėt su manim išgerti arbatos?’

Kiekvieną rytą 30 minučių eini. Popietę - grįžti. Ir nelabai kam rūpi. Ir man ne. Gal tik gerai kartais būtų gauti apkabinimą, kai jautiesi toks vienišas. Pūkuotas rožinis daiktas nusičiaudėjo, sumirksėjo dukart ir palinkėjo sau labos nakties. Palieku pusė puodelio arbatos jiems, dėl vso pikto, jei netyčia persigalvotų. :)

Rodyk draugams