 |
|
|
 |
||
 |
 |
Suvelti plaukai, tarsi kažkas juose būtų naktį įsisukę. Dvi dienos rudens, viena pavasario. Ir vėl tas pats. Ir vėl. Tavęs visatos ir amžinybės, bet sutelpa kiekvienoj smulkmėj. Maža jaučiuos, bet many irgi telpa. Ir maža man. Bet tikra viskas. Ir tikiu viskuo.
Ir taip, sutinku, visa tai yra per daug gerai, tačiau ir per gražu, kad pasibaigtų: tu, gyvenimas, pasaulis.
Mylėti tą, kuris liūdesio ašaras pavers džiaugsmo vos keletu žodžių - tai laimė.
Nors kartais, kai ką nutylim… Gal tai ir yra raktas į laimę?
Negalėjimas pasakyti. Na tas, kai tavo mintys tiesiog taip ir neįgauna garso, netgi kai lūpos juda. Ir kai pagaliau ištari, vos ištari vieną žodį…
Mylėti tą, kuris iš to vienintelio žodžio supras viską, kas tavyje. Nutylint.
Tai laimė.
In.
Rodyk draugamsSupranti, kad esi be proto laiminga, kai rytais, prieš prasimerkiant, labiau už viską bijai, kad vakarykščia diena nebūtų buvusi tik labai ryškus sapnas.
Vis bėgam nuo kažko. Vos tik pasidaro baisu, užsimerkiam. Kai kažką blogo susapnuojam, trokštam kuo greičiau atsimerkti.
Bet kartais, tarp viena ir kita, randi savo pamestą angelėlį, sėdintį ant šaligatvio.
Sugrįžo. :)
In.
Rodyk draugamsAš šypsojausi šiandien penkias minutes tarp darbo ir darbo. O tada paprašiau, kad ir kur danguje bekrentančių žvaigždžių, kad nepaliktum. Aš šypsojausi vėjui. Aš bėgiojau po pievą. Kaip plastikinis vienaragis. Apkabinta ir pabučiuota. Nuraminta.
Šiandien aš pabūsiu vienaragiu. Tik trumpam, nes kažkur girdėjau, kad jie mėgsta pasakas. Strikinėsiu sau tarp idiliškai baltų ramunėlių neklaužados vėjūkščio fone. Pamiršiu apie baimes ir nelaimes. Dainuosiu. Nes taip turi būti.
Gyenu. Taip gyvenu savo pasauly. Where nobody knows. Norėčiau, kad ten būtum, tik nežinau dar kaip.
Ir dėl ko šį kartą? Per daug laiminga? Kvailiausios ašaros pasaulyje. Net ir mano. Net kai viskas atrodo tobula, vistiek randu, kuo skųstis. Nemoku būti laiminga. Kaip visada. Nes man laimė yra tai, ką prisimenu.
Viena pažįstama, kuri labai mėgsta glaistytus varškės sūrelius; pirmoji meilė, beabejonių; oranžinis šalikas ar batraiščiai; baimės, kurios dabar atrodo juokingai; draugė - mažutė mergaitė raudonais batukais beskubančią į biologijos pamoką, senosios mokyklos koridoriais; kavos ar vyno gėrimo ceremonija; koncertas; kitas koncertas; dar kitas koncertas; visi koncertai; vaniliniai-braškiniai ledai ir saldainiai - ‘vitaminai’, nuo kurių bloga; beprotiški kvatojimsi iki pilvo skausmų; pasimatymas prie švyturio; pirmasis šuniukas; mažesnysis broliukas; du broliukai; darželis;…; Tiek visko daug buvo. Yra. Bus.
“Nuo rytojaus būsiu liūdnas, nuo rytojaus.
Bet šiandien būsiu patenkintas:
kas iš to, jei liūdėsiu, kas iš to ?
Kodėl pučia atšiaurus vėjas?
Kodėl turėčiau šiandien sielvartauti dėl rytojaus?
Gal rytojus išauš geras ir šviesus.
Gal rytoj dar spindės saulė.
Ir neliks jokios priežasties liūdėti.
Nuo rytojaus būsiu liūdnas, nuo rytojaus.
Bet šiandien, - šiandien būsiu patenkintas;
Ir kiekvieną karčią dieną tarsiu:
nuo rytojaus būsiu liūdnas.
Šiandien ne.”
[Bruno Ferrero]
Įvertinti dabartį. Tik kaip?
In.
Rodyk draugamsSpalis tai toks metas, kai truputį lija ir truputį saulė šviečia. Kai per vieną naktį visi graikiško riešuto lapai nukrenta, o gėlynai nušąla. Tai metas, kai lapai dar žali kartais būna.
Spalis, tai toks mėnesis, kai dar kartais labai užsimanai ledų nors ir šalta. Kai klausytis Kalėdinę muziką dar nei šis nei tas, bet, kur ne kur, jau pakvimpa mandarinais ir vis pagalvoji kuo čia šiemet ir ką nustebinus.
Spalis, tai toks metas, kai rytais keltis vis sunkiau, vis tamsiau ir vis šalčiau iškišti net kojos pirštą rytais iš po antklodės.
Spalį prasideda sloga ir kitokios negerovės, bet tada pradedi vertinti arbatos ir židinio šilumą, nes šildymo kainos kyla.
Spalį jau dairaisi kuo ryškesnių ir šiltesnių pirštinių, šalikų, vilnonių kojinių ar naminių šlepečių.
Spalį būna gražu. Jei tik nustoji trumpam galvoti apie save ir apsidairai.
Mūsų Spalis.
In. :)*
Kad žodžiai užčiauptų, kad įrodytų, nuramintų, kad nuliūdintų ir padrąsintų, kad pravirkdytų ar priverstų šypsotis, kad sukeltų norą mirti ir gyventi, jausti, klausyti, matyti, norėti, kad sugniuždytų ir prikeltų, kad žodžiai priverstų kalbėti…
Užtenka vieno. Tinkamo.
In.
Rodyk draugamsAutobuso kontrolierių visada pažinsi iš akinių kabančių ant grandinėlės; Kai juoda katė perbėga kelią - tai ženklas. Vieniems geras, kitiems nelabai; Uogienė tinka prie blynų; Rankas reikia plauti su muilu; Reikėtų paisyti kelio ženklų, sekmadieniais nueiti į bažnyčią; Valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę; Sportas yra sveika; Per egzaminus reikia pasipuošti, per gimtadienius - dovanoti dovanas; Žalia spalva - gerai, raudona - blogai; Tačiau raudona širdelė reiškia meilę; Yra 4 metų laikai, 12 mėnesių metuose, 24 valandos paroje; Jeigu valgai daug - sustorėji; Jeigu verki - tau liūdna; Kai sulauki pilnametystės, turėtum suaugti; Restorane reikia valgyti naudojant įrankius; Rodyti liežuvį ir spoksoti į nepažįstamuosius - negražu; Kai šalta - tai blogas oras; Jeigu tau patinka poezija - tu beviltiškas romantikas, jeigu supranti fiziką - tu moksliukas; Musmirės yra nuodingos; Jeigu esi mergina - turėtum kvepintis ir dėvėti makiažą, jeigu vaikinas - turėtum pasipiršti; Dangus yra mėlynas, žolė - žalia, kraujas - raudonas, saulė - geltona; Taksi būna geltoni; Į miestą reikia eiti su batais; Naujųjų išvakarėse būtina iššauti fejerverkus ir išgerti šampano; Susituokus, reikia susilaukti vaikų; Banano žievelė nevalgoma; Būti vienišu - nesmagu; Žiemą reikia dėvėti pirštines; Reikia išmokti vaikščioti, skaityti; Rytais reikia gerti kavą, naktimis - miegoti; Taip reikia gyventi.
Arba kitaip.
GYVENTI.
In. :)
Rodyk draugams
Subraižytas stiklas lietaus. Ir jis nesiliauja. Ruduo. Tik taip lengva slystelti netikėtai ir visko netekti. Gerai, kad dar vaivorykštę turiu, kuriai apglėbus bėdos išnyksta, blogio nelieka. Jauku. Ir tik lietų girdi už lango. Gurkšnoji arbatą. Dviems. Su trupučiu saulės kartais.
O ir nutinka taip, kad kasdienybė pilka palieka spalvotus prisiminimus. Nes net ir blogiausią dieną randi kažką gero. Mano batai raudoni… Ar kiti netikėtumai.
Toks mažas kartais patampi po tuo gražiu dideliu dangum. Tiesa, suspėju pastebėt ir grožį, nes taip aš gyvenu. Taip. Gyvenu.
Čia. Ir nereikia baksnoti į žemėlapį. Aš nenustygstu. Bet ir rutiną turiu. Ir galų gale, nesvarbu, kad dabar ruduo. Net nerodykite man kalendoriaus. Kai manęs paklausia: “What’s the time?” Atsakau:”Present.” Kaip paklausia:”Where are you?” Atsakau:”I’m in love.”
Taigi taip pakeliui namo sudėlioju mintis. Dar pridedu pusę šypsnio ir keletą bučinių. Rudeniui prasidėjus, - nelykit.
In. :)
Rodyk draugamsAš naktimis kartais tyliai raganauju ir padvelkia burtais švelniai… Akių žalsvumo ir pilkumo ir mėlio. Žiupsnelį smėlio, žiupsnelį šiaurės. Sekundę skambučio, tris žodžius po raidę…Kartoju, kartoju. Neištariu.
Aš tyliai raganauju naktimis. Nors neesu tokia gudri kaip lapė. Gal ir sulyginčiau save su “Mažojo Princo” prijaukintąja. Bet… Nebejaučiu stereotipų reikiamybės, jokių banalių elgsenų. Nutylu vėl, nes taip saugau.
Aš tyliai… raganauju naktimis. Nors tau jokie burtai ar prakeiksmai neveikia, negalioja. Ir aš tavo prijaukintas žvėrelis. Tik kartais nustatau tokį balso toną, kad nei pati nesuprantu, ką jis turėtų reikšti. Raganiškai. Atsiprašau tyliai.
Aš raganauju dar kartais savyje. Tik visa tai mane apgauna. Keisti jausmai, kai į kaklą kvėpuoja nebe baimės ar tamsos, bet tik tai kuo tiki.Todėl dar kartais neužmiegu. Nes gera.
Raganauju vis… Pro raudona spalva nulakuotus nagus vis dirsčioju į rudenį. Ateis.
Po raganavimų prisiglaudžiu arčiau. Šypsaus. Šitas ruduo vaivorykštėm apglėbtas. Nebebaisu.
Laimė - kai supranti, kad nei už ką nebūtum niekuo kitu šiame gyvenime. Tik savimi. Tik čia. Tik dabar.
Ragana In. :)
Rodyk draugams
